„Man patinka kvėpuoti. Deguonis toks seksualus!“ (Kris Carr)
Kas valdo kvėpavimą, tas valdo situaciją. Tokia žinomos minties variacija puikiai tinka žmogui, kalbančiam su auditorija (kaip ir bet kokiose kitose situacijose). Koks jis, mano kvėpavimas? Kvėpuoju diafragma ar krūtine? Mano kvėpavimas teka laisvai ar kažkur užsispaudžia? Ar kvėpuoju tik nesąmoningai, kad palaikyčiau egzistenciją, ar priešingai – moku kvėpuoti sąmoningai? Juk dar senovės egiptiečiai sakė: „Žodis, gimstantis kvėpuojant, yra pati žmogaus esmė…“
Kalbėjimas viešai – tai nuolatinis iššūkis. Kad į jį atsakytume ir kad mus lydėtų pergalės, turime būti susitvardę, energingi, ramūs ir harmoningi. Kvėpavimo reikšmė iš tiesų didelė.
Paprasti, bet labai galingi kvėpavimo pratimai gali padėti jums pasiruošti svarbioms kalboms ir lengviau suvaldyti streso situacijas. Kvėpavimo pratimai – tai viena paslapčių, kuri leis jums pasiekti daugiau, įveikti įtampą ir išsaugoti ramybę bet kokiomis aplinkybėmis. Be to, šis paslaptingas jėgos šaltinis yra prieinamas visiems! Patys vertingiausi natūralūs ištekliai slypi tiesiai mums po nosimi.
Baimė, nerimas, per greitas kvėpavimas, oro trūkumas, padidėjęs širdies plakimas, džiūstanti burna, prakaituojantys delnai, pabalęs arba paraudęs veidas, pojūtis, kad „nieko nematau, nieko negirdžiu“, įtempti raumenys, drebulys… Šie ir panašūs simptomai daro didžiulę įtaką jūsų balsui ir gebėjimui kalbėti energingai bei entuziastingai.
Kodėl man trūksta oro kalbant viešai? Kodėl nejaučiu jėgos savo balse?
Atsakymas paprastas: netaisyklingas kvėpavimas turi didžiulę įtaką mūsų gebėjimui kalbėti viešai.
Pradėkime nuo pagrindinės – bazinės kvėpavimo praktikos.
Daugelis žmonių turi įprotį negiliai kvėpuoti krūtine. Kvėpuoti greitais paviršutiniškais įkvėpimais į savo krūtinės viršų. Šis kvėpavimo modelis gali suaktyvinti ir pakelti streso lygį.
Jis įjungia refleksą „kovoti arba bėgti“. Taip kvėpuodami greičiau pasiduodame nerimui ir suirztame, mums būna sunku atsipalaiduoti. Taigi, jis skatina mus būti sunerimusius ir suirzusius. Nerimo valdymo taisyklė – lėtai kvėpuoti pilvu. Pagrindinis antistreso kvėpavimo
būdas yra vadinamas „Žemai ir Lėtai“. Lėtai ir giliai. Paverskite tai nesąmoningu įpročiu!
Apatinėse plaučių dalyse yra išsiraizgiusios kraujagyslės. Būtent čia efektyviausiai vyksta dujų apykaita. Taigi, mes turime išmokti lengvai, natūraliai, automatiškai įkvėpti į šias žemesnes plaučių vietas.
Giliai įkvepiame ir išpučiame pilvą.
Nukreipkime įkvepiamą orą į mūsų kūno svorio centrą, esantį maždaug penkiais centimetrais žemiau bambos per vidurį tarp pilvo sienelės ir nugaros. Tarsi pučiame jūsų pilve esantį balioną. O iškvėpdami išleidžiame orą iš baliono ir pilvą įtraukiame. Įkvepiame pro nosį ir pripildome oro savo pilvą, tada iškvepiame pro burną, lengvai stumdami pilvą vidun.
Iškvepiame lėtai ir pamažu. Kai esate vieni, iškvėpti galite ir su garsu „aaaaaaaaaa“. Tai padeda sukurti nepertraukiamą oro tekėjimą.
Šioje praktikoje labai svarbu viską daryti lengvai, nespaudžiant savęs. Turite jaustis patogiai ir atsipalaiduoti. Ši bazinė praktika jus nuramins ir sustiprins jūsų balsą.
Kodėl man trūksta oro kalbant viešai? Kodėl nejaučiu jėgos savo balse?
Atsakymas paprastas: netaisyklingas kvėpavimas turi didžiulę įtaką mūsų gebėjimui kalbėti viešai.
Pradėkime nuo pagrindinės – bazinės kvėpavimo praktikos.
Kai ruošiatės sakyti kalbą, naudokite šią praktiką kiek įmanoma dažniau: prieš ir per kalbą.
Kita vertus, įkvėpimo bei iškvėpimo eiliškumas šiuo atveju nėra jau toks svarbus. Galite atsistoti iš savo vietos bei pradėti savo kalbą ir nuo iškvėpimo. Svarbiausia – prisiminkite: kai supanikuojate ar kažkuo suabejojate, IŠKVĖPKITE. Koncentruotis į iškvėpimą yra labai, labai svarbu: juk įkvėpimas įvyks bet kuriuo atveju, nes mes esame streso būsenos. O iškvėpimas padeda paleisti įtampą, nusiraminti, atsipalaiduoti ir priimti reikalingą sprendimą.
