„Atėjau, pamačiau, nugalėjau“. “Nėra nieko pastoviau už pokyčius“. „Būti ar nebūti“. „Aš turiu svajonę“. „Neklausk, ką tavo šalis gali padaryti dėl tavęs, klausk ką tu gali padaryti savo šaliai“. „Kurkime Gerovės valstybę“…
Tačiau kiek retorikos yra mūsų pardavimo žinutėse? Kiek susimąstom apie tai? Kiek susimąstom apie savo kalboje vartojamus žodžius ir frazes? Kiek dėmesio skiriam sąmoningam žodžių parinkimui, sąmoningam kalbėjimui? Kalbėjimui, kuris visiškai skiriasi nuo to mūsų kasdienio, nesąmoningo kalbėjimo, prie kurio esame įpratę.
Kalba – žmogaus sąmonės instrumentas. Ir dėl šios priežasties žodžiai turi ypatingą galią.
Pasitikėjimas, Garantija, Saugu, Autentiška, Bendradarbiavimas, Sutaupymas, Dabar, Nuostabu, Paprasta, Lengva, Nestandartiška, Privalumas, Išskirtinis, Geriausias, Naujas, Įsivaizduokit…
Trys kalbos sietai
Kartą vienas žmogus paklausė Sokrato:
– Ar žinai, ką apie tave pasakė tavo draugas?
– Palauk, – sustabdė jį Sokratas, – pirmiausia tai, ką nori pasakyti, persijokime per tris sietus.
– Tris sietus?
– Taip, prieš ką nors sakant, reikia persijoti per tris sietus. Pirmas – tiesos sietas. Ar tu įsitikinęs, kad tai tikrai tiesa?
– Ne, aš tik girdėjau taip šnekant.
– Taigi, tu nežinai, tiesa tai ar ne. Tada persijokime per antrąjį, per gerumo sietą. Ar nori pasakyti apie mano draugą kažką gera?
– Ne, priešingai.
– Taigi, – tęsė Sokratas – tu ketini man pasakyti apie jį kažką bloga, nors nė nežinai, ar tai tiesa. Išmėginkime dar ir trečiąjį – naudos sietą. Ar man tikrai yra būtina išgirsti tai, ką nori pasakyti?
– Ne, tai nėra būtina.
– Taigi, – apibendrino Sokratas, – tame, ką norėjai pasakyti, nėra nei tiesos, nei gerumo, nei naudos. Kam tada tai sakyti?
Tad kokius žodžius sakom vienas kitam? Savo sakomais žodžiais “žudom” ar “gydom”?
